Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra.

Pusiaukelės namai – tai jau aštuoniuose Lietuvos miestuose veikiančios bausmės atlikimo vietos, kuriose taikomi šiuolaikiški, efektyvūs resocializacijos metodai. 
Pusiaukelės namai – tarsi tarpinė stotelė tarp įkalinimo įstaigos ir laisvės. Lietuvos ir užsienio šalių praktika rodo, kad grįžimas į visuomenę per Pusiaukelės namus užtikrina reikšmingai mažesnį pakartotinį nusikalstamumą, geresnę nuteistųjų integraciją į visuomenę.

Pagrindiniai Pusiaukelės namų tikslai yra palengvinti bausmę bebaigiančių atlikti nuteistųjų integraciją į visuomenę bei leisti įkalintiems asmenims palaipsniui prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, čia įvykusių pokyčių. 

Pusiaukelės namai yra laisvės atėmimo bausmės vieta, kurioje taikomos griežtos taisyklės ir kontrolė. Visi nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę Pusiaukelės namuose, turi dirbti arba mokytis. Nuteistieji į darbą ar mokymosi įstaigą vyksta ir iš jų į Pusiaukelės namus grįžta tik iš anksto patvirtintu laiku ir maršrutu, kuris sudaromas pagal pateiktus darbo grafikus ar mokymosi tvarkaraščius. Įvertinus rizikas, iš bausmės atlikimo vietos išvykę nuteistieji gali būti stebimi elektroninio stebėjimo priemonėmis. Bausmės atlikimas Pusiaukelės namuose nėra tas pats, kaip lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Pusiaukelės namuose sukurtos palankios sąlygos motyvuotiems nuteistiesiems gyventi pusiaukelėje į laisvę ir pamažu integruotis į visuomenę. Kitų Europos šalių praktika rodo, jog toks procesas ilgainiui sumažina nuteistųjų skaičių laisvės atėmimo vietose bei pakartotinio nusikalstamumo tikimybę. Stebimos nuteistųjų, gyvenančių ar gyvenusių Pusiaukelės namuose, elgesio permainos: sumažėja jų nusikalstamo elgesio rizika, daugėja nuteistųjų, galinčių grįžti į laisvę lygtinai, gerėja integravimosi į visuomenę kokybė, nuteistieji įsitraukia į darbo rinką, dalis nuteistųjų įgyja specialybę, pagerėja įkalintų asmenų gyvenimo sąlygos, sumažėja nuteistųjų subkultūrinis spaudimas, sumažėja nuteistųjų negatyvus, netinkamas elgesys, padidėja nuteistųjų artimųjų pasitikėjimas bausmių vykdymo sistema, sustiprėja nuteistųjų ryšiai su artimaisiais, nuteistieji materialiai apsirūpina patys ir ima mokėti jiems priteistus įsiskolinimus.

Sprendimą dėl nuteistajam taikomų bausmės atlikimo sąlygų priima kalėjimų tarnybos direktoriaus įsakymu įgalioti pareigūnai, dažniausiai kalėjimų viršininkai. Šie sprendimai grindžiami tarnybos pareigūnų ir specialistų, kurie pagal įstatyme nurodytus griežtus kriterijus vertina nuteistųjų motyvaciją ir elgseną, rekomendacijomis.

Nuteistieji, kurie atlikdami bausmę Pusiaukelės namuose be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba ima kelti pavojų laisvės atėmimo vietų įstaigos darbuotojams, nedelsiant grąžinami į uždaresnio tipo bausmės atlikimo vietą.

Pirmieji Pusiaukelės namai Lietuvoje pradėjo veikti nuo 2016 metų. Šiandien veiklą vykdo 8 Pusiaukelės namai: Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje, Pravieniškėse, Panevėžyje, Šiauliuose, Tauragėje ir Kaune.

Tam, kad būtų lengviau palaikyti ryšį su artimaisiais, pusiaukelės namai steigiami skirtinguose regionuose – taip sudaromos sąlygos apsigyventi arčiau artimųjų.

Kiekvienas Probacijos tarnybos darbuotojas turi apie 30-40 prižiūrimų asmenų. Beveik visais atvejais ne nuteistieji lankosi tarnybos padalinyje, o tarnybos darbuotojai vyksta į jų priežiūrai priskirtų asmenų gyvenamąsias vietas. Į Probacijos tarnybos padalinius prabuojamieji turi atvykti tik išskirtiniais atvejais – pavyzdžiui, vykdant specialias programas. 

Pakartotinis nusikalstamumas yra skaičiuojamas pagal tai, kaip dažnai nusikalsta neseniai (mažiau nei prieš dvejus metus) iš įkalinimo įstaigų išleisti asmenys. Tokių pakartotinai nusikaltusių asmenų Lietuvoje – apie 28 procentus.

Išėjusiems iš įkalinimo įstaigų žmonėms labai svarbūs yra pirmieji gyvenimo laisvėje metai ir resocializacijos galimybė iki bausmės atlikimo pabaigos. Pusiaukelės namų tikslas yra būtent nuteistųjų resocializacija siekiant mažinti pakartotinį nusikalstamumą. 

Iš daugiau nei 400 žmonių, kurie nuo pusiaukelės namų resocializacijos modelio taikymo pradžios juose pabaigė savo bausmės laiką, tik 8 proc. buvo patraukti atsakomybėn už naujai įvykdytus nusikaltimus. 93 proc. jų nusikaltimų – nesunkūs arba apysunkiai.

Pusiaukelės namų gyventojai turi patys pasirūpinti savimi finansiškai, todėl dauguma jų dirba arba mokosi. Iš 167 asmenų, kurie išėjimui į laisvę ruošiasi pusiaukelės namuose, darbą turi daugiau nei 140. Dalis jų ir dirba, ir mokosi. Kai kurie – ir Lietuvos ar tarptautinėse aukštojo mokslo įstaigose. Likę - tik mokosi arba ieškosi darbo.

Iš viso per pusiaukelės namus į visuomenę grįžusių asmenų nedarbo lygis yra apie 6 procentus. Panašus yra ir bendras nedarbo lygis Lietuvoje.

Palyginimui, laisvės atėmimo bausmę griežtesnio režimo įstaigose baigusių žmonių nedarbo lygis – net 49 procentai.

Pusiaukelės namų steigimas Lietuvoje finansuojamas pagal 2014 – 2021 m. Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinio mechanizmo programą „Teisingumas ir vidaus reikalai“. Šiuo metu pagal šią programą jau yra atidaryti ir sėkmingai veikia treji pusiaukelės namai, kiti pusiaukelės namai atidaryti pagal anksčiau veikusias programas.